Rekonstrukcija.lt

[Ezellor]

Oficialiai lietuviskiem skalikam pussimtis metu, taciau jie buvo veisiami bandant prikelti pajurio lietuvos (zemaiciu, kursiu regionu) gyventoju medziokliniu sunu veisle. Dabar lietuvoje ju yra apie 50 ir del itin stipraus sio suns medziokles instiknto (+nuolatinio skalijimo), bei noro gyventi bandoje juos laiko tik itin entuziastingi medziotojai (realiai lietuvisku skaliku yra daugiau, taciau LKD licenzijas turi tik 50. Kiti turi elementarias pazymas apie veisle).

Gal kas zinote daugiau apie tai, kokiu pagrindu vistik sia veisle kinologai bande atkurti?

[Vykintas]

Kiek žinau yra Latvijos skalikai, Lenkijos skalikai ir tt., visi jie skiriasi tik kailio spalva, juos pradėjo laikyti bajorai ir šunbajoriai, nes buvo mada, pačią veislę jie ėmė kažkur iš pitų, kadangi šuo tokiu plauku be specialiu šunidžių musu klimate neišgyventų. Veislė imta kur nors is prancūzijos dvaro, tik pas mus jų spalva kiek pasikeitė ir nemanau ar šie šunys turi gilesnę geneologiją mūsų krašte.

[Ezellor]

Kad neisgyventu tokiomis salygomis tai tikrai nesutinku. Reikalinga is esmes tik pasiure, o jeigu suo - medziotojas, tai nemanau, kad savo irankio zmogus nepriziures. O Lenkijos ir Latvijos skalikai skiriasi ne tik kailio spalva.

medziokle su kunigaiksciu KRadvila Vaitkuskio miskuose


Atkreipkite demesi i desine puse. Fiziologiskai beveik lietuvos skalikas. Pavyzdziui zemaitukai (zirgai) buvo beveik isnyke 19a pabaigoje, imtasi juos smarkiai veisti. O veisle uzregistruota nelabai seniai. Biurokratiskai trakenai zymiai senesni uz zemaitukus, kas savaime suprantama yra nesamone nesamone.

Galimas daiktas, kad cia atsitiko panasus dalykas. Gal kas turite kokios medziagos kuo remiantis buvo atkurinejama si sunu veisle, nes yra teigiama, kad panasi veisle buvo laikoma zemaitijoje ir pajuryje?

[Vykintas]

Jei tu turi uomeny, kad tą veislę galejo veisti senoves kuršiai ir žemaičiai, tai tikrai nesutinku. Šitie skalikai grynas importas iš pietų. Juos turbūt atsivežė kai musu dvarai pradejo europėti. Baltų šunys turėjo būti kurkas arčiau vilko. Tie skalikai mano manymu yra vakarų europos veislė.

[Ezellor]

Kad veisti tai tikrai ne
Manau, kad seniausia kada tai galejo atsitikti tai koks 16 amzius. Taciau visviena, noretusi zinoti kazka konkreciau. Jeigu rasite ka nors ta tema, tai buciau dekingas jei pasidalintumete.

[Ulonas]

Lietuviu skalikai istoriniuose saltiniuose minimi jau senoveje, bet ilgainiui ju tiek sumazejo, kad net nustota juos registruoti kaip veisle. Pokario metais Lietuvos medziotoju pastangomis siu skaliku vel pagausejo. Jie labai tinka medzioklei respublikos salygomis.

Cia istrauka is sovietines knygos apie medziokle. Kalbejau su viena pazystama sunu augintoja, tai sake, kad yra Lietuvoj keletas veisyklu, patare ten kreiptis del informacijos. Veisle manau kilus ne is vakaru, o is centrines Europos - Cekijos, Vengrijos, Slovakijos, kur skalikai labai populiarus, o pvz. Transilvanjos skalikas savo charakteristikom labai panasus i Lietuviska. Veisle i Lietuva galejo atkeliaut su Batoru XVIa. , nors labaiu tiketina, kad tai atsitiko veliau, po XVIIa. suirutes. Tiek Augustas II tiek Augustas III buvo aistringi medziotojai, o butent XVIII-XIXa. buvo labiausiai paplitusi medziokle su skalikais, tad logiska kad tada veisle atvezta i LDK ir 'pagerinta'.
_________________
Draugą iš šalmo pažinsi

[Guest]

Lietuvių skalikai nuo latvių skalikų realiai skiriasi... ūgiu. Nuotraukoje šunys mieli, bet į lietuvių skalikus nelabai panašūs, nes jie šiurkščiaplaukiai. Lietuvių skaliko kailis trumpas, juos veisiant buvo įlieta įvairių Europos šalių skalikų kraujo (biglių, pavyzdžiui). Tai IŠVESTA veislė, o ne natūraliai susiformavusi, kaip, pavyzdžiui, Aliaskos malamutai (dar 1960m. pas eskimus buvo galima rasti idealaus eksterjero malamutų, dabartinė kinologija tik palaiko šių šunų išvaizdą ir, retais atvejais, darbines savybes). Žodžiu, lietuvių skalikas- naujas dalykas. Senesniais laikais Lietuvoje galėjo gyventi arba panašūs į laikas šunys (neretai turintys vilko kraujo) arba panašaus į airių vilkogaudžius tipo, t.y. šiurkščiaplaukiai, atsparūs įv. gamtos sąlygoms, galintys medžioti miško tankmėje ir bruzgynuose, nebijant susižeisti odos į šakas ir visokius dyglius.

Vaiva

[Vaiva]

Vienam latviškam forume apie šunis radau įrašą apie tai, jog kažkoks Leonid Sabaneev 1896m. minėjo net šešias kuršių šunų veisles. Visi jie medžiokliniai, aišku, niekas nežino, kaip tie šunys atrodė, išskyrus vieną veislę, vadinamą Curlandian wire- haired greyhound. Manoma, kad tai buvo labai į airių vilkogaudį panašus šuo, tik aukštesnis Turint omenyje, tai, kad airių vilkogaudžio patino aukštis ties ketera privalo būti ne mažesnis nei 79cm, kuršių vilkogaudis turėjo būti visiškas monstras...